Galerijoje „Aukso pjūvis“ atidaryta kauniečių dailininkių Laimos Drazdauskaitės ir Audronės Petrašiūnaitės tapybos paroda iš ciklo „Duetai“.

Šis tapytojų duetas yra paremtas kontrastų principu. Pristatomos autorės – Audronė Petrašiūnaitė ir Laima Drazdauskaitė – skiriasi tiek charakteriu, tiek temperamentu. Ir jų tapybą apibūdina antonimai: ryški – pasteliška, aštri – švelni, asmeniška – universali. Be to autorės atstovauja skirtingas menininkų kartas.

Ir visgi tai duetas. Jis suvienytas abiems dailininkėms artimo profesionalaus požiūrio į tapybą. Nepaisant to, kad jos abi mato ir akcentuoja skirtingus dalykus, nei viena jų netoleruoja paviršutiniškos, sentimentalios ir neišbaigtos tapybos. Pokalbiai, diskusijos apie šios meno rūšies prasmę yra viena iš dailininkes siejančių jungčių.

Šių dailininkių bičiulystė prasidėjo Audronei po studijų atvykus į Kauną. Taip, kaip savo laiku grįžusią į Kauną Laimą Drazdauskaitę draugiškai priėmė vyresnės kartos kauniečiai menininkai, ji pati taip pat bičiuliškai sutiko Audronę Petrašiūnaitę. Sovietmečiu į Kauną po studijų VDI grįžo nemažas būrys talentingų, gabių kauniečių menininkų, kurie draugiškai dalinosi patirtimi neskirstydami kartų ar kurso draugų. Audronės ir Laimos bičiulystė yra vienas iš Kauno menininkų bendravimo specifikos pavyzdžių. Nemažai prie šios draugystės prisidėjo ir abiejų moterų darbas Kauno dailės institute.

Parodoje rodomi paskutinieji menininkių darbai atrodo tiesiog šaukia apie jų skirtumus. Laima Drazdauskaitė visada buvo rami, santūri, linkusi į globalius apmąstymus ir meditacijas menininkė. Jos drobės poetiškos. Gamtoje ji ieško architektūrinių detalių, padedančių įvaizdinti aristokratiškos praeities nostalgiją. Romantiškai tikėdama prabėgusio laiko didybe, tapydama ji siekia prisiliesti prie prarastos praeities nuotrupų. Aristokratiškų laiko atgarsių ji ieško tiek Lietuvos architektūros liekanose, tiek Italijos vienuolyno sienose.

Audronė Petrašiūnaitė žinoma kaip stipri koloristė, ir toliau emocinio, vizualinio ir minties poveikio siekia per spalvą. Ilgą laiką neatitrūkdama nuo savo skausmingų sielos ir fizinių išgyvenimų tapiusi asmeninę gyvenimo istoriją, šįkart pateikia radikalų siurprizą. Jos tapybos cikle „Lady Gagos“ tema dailininkė susitapatina su ekscentriškąja dainininke, artima savo ekstravagancija, temperamentu, tačiau nepasiekiama dėl skaudančių kojų. Taip ji lyg ir toliau pasakoja savo gyvenimo istoriją. Tačiau tuo pat metu neįmanoma nepastebėti ir universalesnio Lady Gagos temos akcentavimo. Audronė Petrašiūnaitė tapo socialiai aktyvia menininke! Gal šis tapybos peraugimas į globaliai angažuotą, yra rezultatas pokalbių su racionaliąja Laima Drazdauskaite?

Taip pat ir Laimos Drazdauskaitės apsilankymas Prancūzijoje šiek tiek pakeitė jos tapybą – atsirado daugiau konkretumo, o taip pat ir spalvų. Kitaip tariant – to vitališkumo, kurio pertekusi Audronė Petrašiūnaitė.

Taigi šis duetas skirtas kontrastų dermei, kur siautulingumas papildomas racionalumu, o melancholija įgauna žaismingos gyvybės. Paroda veiks iki lapkričio 28 d. Maloniai kviečiame apsilankyti.                                                                                                                                                       Menotyrininkė Kristina Civinskienė