Biuru_nuoma_kaune_BLC_7_B-cf902b36e8bed256b349a307cf77a4bc.jpg
Naujienos
2020 10 01
Pyragas ar botagas: kaip skatinti darbuotojų produktyvumą

COVID-19 pandemija nuotolinio darbo modelį privertė masiškai rinktis visame pasaulyje, tačiau jo vertinimai išlieka prieštaringi. JAV atlikta studija atskleidė įdomų niuansą: kad nuotoliniu būdu dirbama efektyviau pastebėjo daugiau darbdavių nei darbuotojų. Tai verčia nerimauti, nes našumo augimas pasiekiamas darbuotojų, kurie visiškai darbui nepritaikytoje aplinkoje turi perprasti skaitmenines technologijas asmeninio laiko ir sveikatos sąskaita.

Tarptautinė audito ir konsultacijų bendrovės „PricewaterhouseCoopers“ (PwC) darbdavius ir darbuotojus apklausė JAV, kuri yra viena labiausiai pasaulyje COVID-19 viruso paveiktų valstybių. Birželį paskelbtais duomenimis, 44 proc. darbdavių pastebėjo, kad darbo produktyvumas dirbant nuotoliniu būdu padidėjo, tačiau tarp darbuotojų atsirado tik 28 proc. tokių, kurie palaikė tokią pačią nuomonę.

„Panašu į tai, kad jau mokame „produktyvumo mokestį“ kokybiško darbuotojų laisvalaikio, savijautos ir sveikatos sąskaita. Į privačius būstus staiga persikėlus improvizuotiems biurams paaiškėjo, kad įprastus darbus taip atlikti tapo gerokai sudėtingiau pirmiausiai dėl to, kad namų aplinka bei darbo vietos ergonomika tam nebuvo pritaikyta, trūko skaitmeninio išprusimo, techninio palaikymo ir kokybiško ryšio tarp komandų. Darbuotojai vertėsi per galvą ir prie kompiuterių sėdėjo neskaičiuodami savo valandų. Jei tokia situacija užsitęs, ilguoju periodu kalbėsime ne apie visuotinio susitelkimo padidintą darbo našumą, o apie jo kritimą“, – sako „Urban Inventors“ Komercijos padalinio vadovas Giedrius Muliuolis.

Pasak jo, natūralu, kad ekstremaliomis sąlygomis dirbant iš namų pamirštamos ar praleidžiamos būtinos pertraukėlės, žmogus mažiau juda ir sportuoja, be to, išauga laiko sąnaudos ruošti maistui bei gauti kitas būtinas paslaugas.

„Tai, kuo pagal nutylėjimą kasdien yra pasirūpinta biure: apšvietimu, oro kokybe, maisto pasirinkimu, o ir paslaugų infrastruktūra yra pasiekiama ranka, namuose tampa papildomu iššūkiu. Be to, nemaža dalis nuotolinį darbą išbandžiusiųjų pajuto ne tik pervargimo simptomus, nes dirba statiškiau, mažiau juda, bet ir jaučia atskirtį, įprasto bendravimo trūkumą bei privatumo stoką. Siekiant darbuotojų darbo bei asmeninio gyvenimo balanso teks ieškoti kompromiso tarp sveikos ir laiką taupančios darbo aplinkos bei pasitikėjimo suteikiant jiems galimybę dalį laiko dirbti nuotoliniu būdu“, – pastebi G. Muliuolis.

Technologijų naujokų bumas

Privačioje aplinkoje atsiranda papildomų dirgiklių, tačiau kur kas didesne problema išlieka darbo priemonės. Privačioms reikmėms skirtas interneto ryšys ir jo kiekis dažnai nepritaikytas didelėms apkrovoms, dalis verslų vis dar ieško ir vieną po kitos keičia programėles ar platformas, o darbuotojai turi nedelsdami jas perprasti ir prisijaukinti.

„Bendraudami ir su užsienio kapitalo, ir su Lietuvos kapitalo įmonėmis girdime tą patį: ne visiems darbuotojams paprasta pereiti vien prie skaitmeninių technologijų. Iš tiesų, tarptautinė patirtis patvirtina, kad, pavyzdžiui, bankų, pramogų, prekybos maisto ir kitomis plataus vartojimo prekėmis sektoriai skaitmeninius kanalus ir prieš pandemiją naudojo gana plačiai. Bet kad ir kaip bendrąja prasme jie būtų pažengę technologijose, net ir čia atsirado daug žmonių, kuriems visa tai buvo visiškai nauja“, – teigia G. Muliuolis.

Tarptautinė vadybos konsultavimo įmonė „McKinsey & Company” skelbia, kad skaitmeninius kanalus darbe JAV reguliariai naudojo 51 proc. darbuotojų bankuose, 40 proc. – pramogų segmente ir 30 proc. maisto ir plataus vartojimo prekių prekyboje. Atitinkamai pandemija jiems atnešė 21 proc., 24 proc. ir 31 proc. technologijų „naujokų“ ir su šiuo iššūkiu teko tvarkytis.

Tik namai ar tik biuras?

Kol situacija lieka neapibrėžta dėl COVID-19 grėsmės, laikantis saugumo reikalavimų Europoje nemaža dalis darbuotojų jau grįžo į savo biurus visam ar daliai nustatyto darbo laiko. Pasak G. Muliuolio, siekiant darbo našumo, būtina atsižvelgti į darbuotojų reikmes ir renkantis tarp „pyrago ir botago“ susikurti lankstų, kompromisinį scenarijų.

„Jei darbuotojų produktyvumą matuotume pagal tai, kiek žmogus laiko skyrė darbo klausimams bendrai, įskaičiuojant ir valandas, praleistas prie naujų skaitmeninių įrankių, rezultatas gali džiuginti. Tačiau užsienio ekspertams tobulinant tyrimų metodikas ir atskiriant pratinimąsi prie naujų technologijų nuo gryno darbo laiko, diskutuojama, kad darbuotojų produktyvumas dirbant nuotoliniu būdu vargu ar yra smarkiai išaugęs“, – sako G. Muliuolis.

Didesnė laisvė ir gerokai lankstesnis nei buvo prieš pandemiją darbo grafikas pasiteisino kaip motyvacijos priemonė ir kažin ar dėl pandemijos siekiant riboti kontaktų skaičių, nuotolinio darbo bus atsisakyta. Vis dėlto, atsižvelgiant į dar vieną tendenciją – idėją mažinti savaitės darbo dienų skaičių ir paskatinti žmones darbo laiką išnaudoti kuo produktyviau, tampa svarbi ir darbuotojų susikaupimą skatinanti aplinka.

„Ne tik modernūs darbdaviai iš privataus sektoriaus, bet ir viešasis sektorius svarsto arba jau bando pereiti nuo penkių iki keturių dienų darbo savaitės. Tokiu atveju darbuotojai ir patys jaučiasi smarkiai motyvuoti turėti papildomą laisvą dieną, ir atitinkamai geriau susikoncentruoja į darbą. Čia kritiškai svarbi tampa kuo mažiau blaškanti, susitelkimą skatinanti ir visapusišką technologinį palaikymą užtikrinanti darbo aplinka. Todėl būtent tradicinės darbo vietos, su konkrečiais sprendimais į darbuotojų gerovę, gali pasiūlyti visas galimybes tam, kad produktyvumas būtų tikras ir naudingas abiem pusėms“, – konstatuoja G. Muliuolis.

Susijusios naujienos


Domina biurų nuoma Kaune?
Kviečiame susisiekti visais Jums rūpimais klausimais